Čia visuomet rasite tikrai gerų idėjų, kaip dovanomis pradžiuginti artimą, ir kaip kiekvieną šventę paversti nepamirštama!

20 neįtikėtinų faktų apie Lietuvos kartingo istoriją

Kartingai

Daugelis yra važiavę kartais, tačiau kiek važiavusiųjų žino, kaip Lietuvoje atsirado kartingai, nuo ko viskas prasidėjo? Pateikiame 20 įdomiausių faktų apie kartingo istoriją Lietuvoje, puikiai nupasakojančių kaip ir kada pradėjo vystytis ši ypač populiari sporto šaka.

1. Pirmąsias Lietuvoje kartingų lenktynes surengė latviai. Tai įvyko 1961 m., kai latviai atvyko surengti parodomąsias lenktynes. Kodėl ir kas tiksliai tai vykdė – nėra žinoma. Kaip bebūtų, lenktynės sukaustė visos Lietuvos dėmesį, jų pasižiūrėti atvyko ne tik miestelėnai, bet ir valdininkai.

2. Kartingų sportą paskatino Sovietų Sąjunga. 1960 m. SSRS ralio pirmenybių trasos buvo uždarytos dėl pastarųjų nesėkmių, todėl SDAALR ieškojo būdų, kaip pritraukti automobilių sporto mėgėjus. Tam puikiai pasitarnavo kartingai.

3. Pirmasis kartingas – vaizduotės vaisius. Po praūžusių latvių lenktynių, nemažai vyrų susidomėjo šiuo sportu ir ėmė konstruoti pirmuosius kartingus. Tačiau buvo kelios kliūtys – niekas neturėjo jokių brėžinių ir detalių, todėl lietuvių meistrai pasitelkė vaizduotę ir išmonę.

4. Nuo motorolerių iki žemės ūkio mašinų. Labai svarbi dalis – ratai. Meistrai daug eksperimentavo: naudojo 450 mm motorolerių, 100 mm aviacinių platformų ratus, vokiškų žemės ūkių mašinų ratus, kai kas net montavo vaikiškų vežimėlių ratus.

5. Pirmieji lietuviški kartingai – beveik 150 km/h. Nemažai bandymų teko ir varikliams. Dažniausiai buvo montuojami motociklų varikliai, kurie sulaukdavo ir daugybės tobulinimų. Pirmieji kartingai pasiekdavo beveik 150 km/h greitį.

6. Kartingas numetė svorio – nuo 140 kg iki 70 kg. Pirmasis sportininko ir puikaus variklių meistro Antano Šlapiko kartingas svėrė net 140 kg, tačiau ieškant vis alternatyvesnių detalių svorį pavyko sumažinti iki 70 kg. Pirmąjį kartingą A. Šlapikas gamino apie pusmetį.

7. 1961 m. į viešumą ima lysti vis daugiau entuziastų. Laikraščiai ėmė skelbti apie kauniečių, vilniečių kuriamus kartingus, tad akivaizdu, jog vos po metų nuo pirmųjų parodomųjų lenktynių kartingų sportas įgavo vis didesnį pagreitį ir „užkrėtė“ nemažai lietuvių.

8. Pirmosios kartingų pirmenybės. Kartingai Vilniuje, Vingio parke, praūžė 1962 m. gegužės 25 d. Lenktynės pritraukė daugybę žmonių, susirinkusių keliomis eilėmis aplink trasą, taip pat nemažai žmonių stebėjo reginį nuo estrados balkonų, stogo. Pirmosiose atvirose Tarybų Lietuvos kartingų pirmenybėse dalyvavo ir sportininkai iš Maskvos, Minsko.

9. Keli tūkstančiai žiūrovų. Antrasis kartingų pirmenybių etapas vyko uostamiestyje, kur be lietuvių dalyvavo ir keli latviai. Varžybų susirinko stebėti apie 2 tūkst. žiūrovų ir šį skaičių dar įspūdingesniu padaro oro sąlygos – visų varžybų metu pliaupė lietus.

Pasivažinėjimas kartingais

10. Kartingai Kaune. Pirmenybės pasibaigė ketvirtuoju etapu, vykusiu Kaune. Šios varžybos išsiskyrė tuo, kad jų įmažinti atvyko ir televizija. Tai tik įrodė, jog šis sportas tapo įdomus tūkstantinei lietuvių auditorijai.

11. Pasirodymas užsienyje. Spėjama, jog 1961 m., po latvių parodomųjų varžybų, lietuviai P. Kazakevičius ir S. Šostauskas pačių pasigamintais kartais pirmąsyk dalyvavo varžybose Liepojoje.

12. Lietuvos kartingo tėvas. Stasiui Vitkauskui ši etiketė buvo lipdoma dėl milžiniško darbo, įdėto į kartingų sporto populiariną, varžybų organizavimą. S. Vitkauskas beveik 30 metų vadovavo kartingo komitetui.

13. Pirmasis akademinis darbas. 1967 m. Kauno Politechnikos instituto (KPI) studentas Alvydas Gilys parašė baigiamąjį diplominį darbą „K formulės lenktyninis automobilis“. Šis darbas buvo pirmasis teorinis darbas Lietuvos kartingų istorijoje.

14. SSRS rinktinėje – pirmasis lietuvis. Žilvinas Sakalauskas 1985–1987 m. pateko į geriausių Tarybų sąjungos lentynininkų dešimtuką ir turėjo pavydėtinai ypatingas sąlygas sportuoti: gavo šiuolaikišką techniką, naujų dalių.

15. Nuo poros iki šimtų. 1978 m. užfiksuoti duomenys rodo milžinišką kartingų išpopuliarėjimą – vienos klasės dalyvių susirinko 140 sportininkų, kai 1961 m. buvo nuo kelių iki keliolikos.

16. Trasos ir darbuotojai. 9-jame dešimtmetyje Lietuvoje jau buvo 6 kartingų trasos (Vilniuje, Šiauliuose, Aukštadvaryje, Anykščiuose, Smalininkuose, Raguvoje). 1984 m. darbavosi net 18 sporto klubų, o techninių darbuotojų, sportininkų bei trenerių buvo virš 2 tūkst.

17. Nepriklausomos Lietuvos etapas. 1994 m. laikomi kartingų sporto atgimimu. Atsirado naujų sporto klubų, galimybė išmėginti užsienyje gamintus kartus, susikūrė naujos klasės, dalyvių amžius. 1999 m. buvo įsteigta Lietuvos kartinio federacija (LFK).

18. Dabartinė padėtis. Dabar šalyje yra apie 10 kartingo klubų, pirmenybėse dalyvauja apie 60 sportininkų. Po nepriklausomybės gavimo ir įsteigus LFK atsirado galimybė viską organizuoti savarankiškai, kurti tarptautinius santykius.

19. Pirmenybėse – vos 6 m. amžiaus. Jauniausi Lietuvos kartingo pirmenybių dalyviai J. Pagonis, P. Paškevičius ir M. Neverdauskas pirmenybėse pasirodė būdami šešerių.

20. Vyriausias dalyvis. 2001 m. Lietuvos kartingo pirmenybėse dalyvavo vyriausias dalyvis – Valentinas Surdokas (44 m.)

Facebook komentarai

Komenatavimo galimybė išjungta.