Čia visuomet rasite tikrai gerų idėjų, kaip dovanomis pradžiuginti artimą, ir kaip kiekvieną šventę paversti nepamirštama!

Ar žinojote, kad žirgai turi 5 širdis? Ar kad jie gali nukeliauti iki 100 km per dieną? O gal girdėjote, kad žirgai gali tapti ištikimiausiais ir geriausiais žmogaus draugais? Mes nežinojome iki tol, kol atvykome pajodinėti į Trakų nacionalinį parką!

Net jeigu pažintis su žirgais vyksta pirmą kartą – nėra ko bijoti. Patyrę prižiūrėtojai pamoko, pavedžioja, o Jums belieka mėgautis gamtos vaizdais ir, svarbiausia, stengtis įsidėmėti visas įdomias istorijas apie žirgus, kurių žirgyno darbuotojai žino labai daug.

Ar mums patiko? Be abejonių! Išmėginant šią pramogą reikia bijoti tik vieno – kad atsisėdus ant žirgo, nebesinorės nulipti. Rekomenduojame!

KAS:  Jodinėjimas žirgais dviem

KUR: Trakai, Trakų nacionalinis parkas

KAM: Mėgstantiems gyvūnus, gamtą ir romantišką laisvalaikį

 

 

shutterstock_363608984

Druskininkai

 

Manote, kad Druskininkuose galima tik ilsėtis sanatorijose bei gydyklose? Kartą šį teiginį jau paneigėme (žr. ankstesnį blogo įrašą), tačiau jeigu jau lankėtės anksčiau minėtose vietose, galime patikinti, jog dar yra ką veikti Druskininkuose ir pateikiame lankytinų vietų bei pramogų sąrašą, kuriuo naudojantis tiek vieną dieną, tiek visą savaitgalį tikrai bus ką veikti!

 

Ramiam pasivaikščiojimui: Liškiavos kaimas, Gruto parkas, Čepkelių rezervatas

shutterstock_78490150

Liškiavos kaimas, Švč. Trejybės bažnyčia

 

Jeigu Lietuviškas oras nenuvils, nuostabios gamtos apsuptuose Druskininkuose ir šio miesto apylinkėse pasivaikščiojimas tikrai įsimins. Nors retas yra nebuvęs Grūto parke, tačiau mažiesiems šeimos nariams bus įdomu pamatyti nepažintą ir kitokį Lietuvos laikmetį, atsispindintį eksponatuose.

Čepkelių rezervate jūsų lauks žmogaus nepaliesti gamtos reginiai, kurie atskleis autentišką Lietuvos kraštovaizdį, augmeniją bei gyvūniją, o Liškiavos kaime labiausiai galėsite pasimėgauti ne tik gamta (piliakalniu-alkakalniu, Bažnyčios kalnu, akmeniu su jaučio pėda, raganos akmeniu), bet ir architektūra (Švč. Trejybės bažnyčia ir dominikonų vienuolynu, pilimi su bokšto liekanomis, sakraliniu ansambliu ir t. t.).

 

Edukacijos takais: Druskininkų miesto muziejus, V. K. Jonyno galerija, Druskininkų vaikų dailės galerija

shutterstock_333607007

Druskininkų miesto muziejus, vila „Linksma“

 

Miesto puošmenoje, viloje „Linksma“, įsikūręs Druskininkų miesto muziejus gali pasigirti nuolat atsinaujinančiomis ekspozicijomis, vykstančiais renginiais (koncertais, susitikimais, konferencijomis). Pati vila yra saugomas kultūros objektas, atskleidžiantis, kaip viename pastate susijungia moderno ir neoklasicistinis stiliai.

Vytauto Kazimiero Jonyno galerija yra nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys, kuriame vykdomi edukaciniai renginiai, kultūrinė, šviečiamoji veikla, taip pat čia rasite nuolatinę V. K. Jonyno ekspoziciją bei atsinaujinančias parodas, o atvykusieji su šeima puikiai laiką praleis Druskininkų vaikų dailės galerijoje, kurioje vyksta edukaciniai renginiai, konkursai vaikams, eksponuojami įvairūs dailės darbai.

Taigi, tiek maži tiek dideli galės „pasikultūrinti“ – šiuo klausimu jūsų neturėtų nuvilti Druskininkai. Renginiai jame vyksta nuolat ir patys įvairiausi, tad jeigu norėsis pasivaikščioti kitokiais edukaciniais takais, pasidomėkite jūsų viešnagės metu vyksiančiais renginiais.

 

Ketinantiems pailsėti: SPA, mažai ir atpalaiduojamosios procedūros

 Spa ir masazai

 

Jeigu Druskininkus jau pažįstate ir norite tiesiog pailsėti bei pasilepinti, kurortas tikrai nenuvils atitinkamomis paslaugomis: sanatorijos, viešbučiai, grožio / SPA salonai teikia pačias įvairiausias sveikatinamąsias, atpalaiduojamąsias bei jauninamąsias procedūras, kurių metu atsigaus kūnas, o mintimis pabėgsite nuo kasdienybės ir rūpesčių. Tik vienas patarimas: procedūras rezervuokitės iš anksto! Minėtų poilsio minučių ieškoti galite „Eglės“ sanatorijoje, „Grand SPA Lietuva“, „Medea“ ar „East Island SPA“. Taip pat mėgautis ramybe galite pasiplaukiojimo laivu Nemune metu ar vakarieniaujant Druskininkų restoranuose.

 

Ištroškusiems pramogų: slidinėjimas, kartingai, nuotykių parkai bei kitos idėjos

 shutterstock_8270560

 

Susipažinkite su nuotykius siūlančia Druskininkų puse! Vieni arba su visa šeima šauniai laiką praleisite slidinėdami slidėmis arba snieglente „Snow arenoje“, o čia pat rasite ir visais metų laikais veikiančią kartingų trasą. Norintys daugiau adrenalino galės nutrūktgalviškai laipioti medžių viršūnėmis nuotykių parkuose, čiuoždami vandenlente ar važinėdami keturračiu bekelėje.

 

Tad tikimės, jog klausimų, ką veikti Druskininkuose, neliks ir laisvalaikis Druskininkuose įsimins ilgam!

Sveiki,

išmėginau pasivažinėjimą kartingais ir dalinuosi įspūdžiais su jumis! Apibendrinant galiu pasakyti, jog tai ypač universali pramoga – važinėti gali ir vaikai, ir suaugusieji, o teigiamos emocijos užtikrintos visiems! Pasikvieskite artimuosius, bendradarbius, šeimą ar draugus – tai bus puikus savaitgalio planas.

KAS: Pasivažinėjimas kartingais „Kartlande“
KUR: Kaunas
KAM: Visiems – kiekvienas individualiai gali pasirinkti adrenalino dozę

Pramogautojas Domantas

Sveiki,

mūsų dar viena išbandyta pramoga – pasivažinėjimas su „Lamborghini“. Važiuokite vieni arba mėgaukitės greičio pojūčiais sėdėdami greta profesionalaus vairuotojo. Jei norite pajusti adrenaliną ir skristi greičiau už vėją – ši pramoga kaip tik Jums!

KAS: Pasivažinėjimas su „Lamborghini“
KUR: Kaunas, Nemuno žiedas
KAM: Adrenaliną, greitį ir naujus potyrius mylintiems žmonėms

Pramogautojai Gabija ir Domantas

Kartingai

Daugelis yra važiavę kartais, tačiau kiek važiavusiųjų žino, kaip Lietuvoje atsirado kartingai, nuo ko viskas prasidėjo? Pateikiame 20 įdomiausių faktų apie kartingo istoriją Lietuvoje, puikiai nupasakojančių kaip ir kada pradėjo vystytis ši ypač populiari sporto šaka

1. Pirmąsias Lietuvoje kartingų lenktynes surengė latviai. Tai įvyko 1961 m., kai latviai atvyko surengti parodomąsias lenktynes. Kodėl ir kas tiksliai tai vykdė – nėra žinoma. Kaip bebūtų, lenktynės sukaustė visos Lietuvos dėmesį, jų pasižiūrėti atvyko ne tik miestelėnai, bet ir valdininkai.

2. Kartingų sportą paskatino Sovietų Sąjunga. 1960 m. SSRS ralio pirmenybių trasos buvo uždarytos dėl pastarųjų nesėkmių, todėl SDAALR ieškojo būdų, kaip pritraukti automobilių sporto mėgėjus. Tam puikiai pasitarnavo kartingai.

3. Pirmasis kartingas – vaizduotės vaisius. Po praūžusių latvių lenktynių, nemažai vyrų susidomėjo šiuo sportu ir ėmė konstruoti pirmuosius kartingus. Tačiau buvo kelios kliūtys – niekas neturėjo jokių brėžinių ir detalių, todėl lietuvių meistrai pasitelkė vaizduotę ir išmonę.

4. Nuo motorolerių iki žemės ūkio mašinų. Labai svarbi dalis – ratai. Meistrai daug eksperimentavo: naudojo 450 mm motorolerių, 100 mm aviacinių platformų ratus, vokiškų žemės ūkių mašinų ratus, kai kas net montavo vaikiškų vežimėlių ratus.

5. Pirmieji lietuviški kartingai – beveik 150 km/h. Nemažai bandymų teko ir varikliams. Dažniausiai buvo montuojami motociklų varikliai, kurie sulaukdavo ir daugybės tobulinimų. Pirmieji kartingai pasiekdavo beveik 150 km/h greitį.

6. Kartingas numetė svorio – nuo 140 kg iki 70 kg. Pirmasis sportininko ir puikaus variklių meistro Antano Šlapiko kartingas svėrė net 140 kg, tačiau ieškant vis alternatyvesnių detalių svorį pavyko sumažinti iki 70 kg. Pirmąjį kartingą A. Šlapikas gamino apie pusmetį.

7. 1961 m. į viešumą ima lysti vis daugiau entuziastų. Laikraščiai ėmė skelbti apie kauniečių, vilniečių kuriamus kartingus, tad akivaizdu, jog vos po metų nuo pirmųjų parodomųjų lenktynių kartingų sportas įgavo vis didesnį pagreitį ir „užkrėtė“ nemažai lietuvių.

8. Pirmosios kartingų pirmenybės. Kartingai Vilniuje, Vingio parke, praūžė 1962 m. gegužės 25 d. Lenktynės pritraukė daugybę žmonių, susirinkusių keliomis eilėmis aplink trasą, taip pat nemažai žmonių stebėjo reginį nuo estrados balkonų, stogo. Pirmosiose atvirose Tarybų Lietuvos kartingų pirmenybėse dalyvavo ir sportininkai iš Maskvos, Minsko.

9. Keli tūkstančiai žiūrovų. Antrasis kartingų pirmenybių etapas vyko uostamiestyje, kur be lietuvių dalyvavo ir keli latviai. Varžybų susirinko stebėti apie 2 tūkst. žiūrovų ir šį skaičių dar įspūdingesniu padaro oro sąlygos – visų varžybų metu pliaupė lietus.

Pasivažinėjimas kartingais

10. Kartingai Kaune. Pirmenybės pasibaigė ketvirtuoju etapu, vykusiu Kaune. Šios varžybos išsiskyrė tuo, kad jų įmažinti atvyko ir televizija. Tai tik įrodė, jog šis sportas tapo įdomus tūkstantinei lietuvių auditorijai.

11. Pasirodymas užsienyje. Spėjama, jog 1961 m., po latvių parodomųjų varžybų, lietuviai P. Kazakevičius ir S. Šostauskas pačių pasigamintais kartais pirmąsyk dalyvavo varžybose Liepojoje.

12. Lietuvos kartingo tėvas. Stasiui Vitkauskui ši etiketė buvo lipdoma dėl milžiniško darbo, įdėto į kartingų sporto populiariną, varžybų organizavimą. S. Vitkauskas beveik 30 metų vadovavo kartingo komitetui.

13. Pirmasis akademinis darbas. 1967 m. Kauno Politechnikos instituto (KPI) studentas Alvydas Gilys parašė baigiamąjį diplominį darbą „K formulės lenktyninis automobilis“. Šis darbas buvo pirmasis teorinis darbas Lietuvos kartingų istorijoje.

14. SSRS rinktinėje – pirmasis lietuvis. Žilvinas Sakalauskas 1985–1987 m. pateko į geriausių Tarybų sąjungos lentynininkų dešimtuką ir turėjo pavydėtinai ypatingas sąlygas sportuoti: gavo šiuolaikišką techniką, naujų dalių.

15. Nuo poros iki šimtų. 1978 m. užfiksuoti duomenys rodo milžinišką kartingų išpopuliarėjimą – vienos klasės dalyvių susirinko 140 sportininkų, kai 1961 m. buvo nuo kelių iki keliolikos.

16. Trasos ir darbuotojai. 9-jame dešimtmetyje Lietuvoje jau buvo 6 kartingų trasos (Vilniuje, Šiauliuose, Aukštadvaryje, Anykščiuose, Smalininkuose, Raguvoje). 1984 m. darbavosi net 18 sporto klubų, o techninių darbuotojų, sportininkų bei trenerių buvo virš 2 tūkst.

17. Nepriklausomos Lietuvos etapas. 1994 m. laikomi kartingų sporto atgimimu. Atsirado naujų sporto klubų, galimybė išmėginti užsienyje gamintus kartus, susikūrė naujos klasės, dalyvių amžius. 1999 m. buvo įsteigta Lietuvos kartinio federacija (LFK).

18. Dabartinė padėtis. Dabar šalyje yra apie 10 kartingo klubų, pirmenybėse dalyvauja apie 60 sportininkų. Po nepriklausomybės gavimo ir įsteigus LFK atsirado galimybė viską organizuoti savarankiškai, kurti tarptautinius santykius.

19. Pirmenybėse – vos 6 m. amžiaus. Jauniausi Lietuvos kartingo pirmenybių dalyviai J. Pagonis, P. Paškevičius ir M. Neverdauskas pirmenybėse pasirodė būdami šešerių.

20. Vyriausias dalyvis. 2001 m. Lietuvos kartingo pirmenybėse dalyvavo vyriausias dalyvis – Valentinas Surdokas (44 m.)